Dažnai manoma, kad laimė ir finansinė gerovė tiesiogiai priklauso nuo to, kiek uždirbame. Atrodo logiška: kuo didesnis atlyginimas, tuo mažiau rūpesčių. Tačiau kasdienė patirtis rodo kitaip. Du žmonės, gaunantys beveik identiškas pajamas, savo finansinę padėtį gali vertinti visiškai priešingai: vienas jaučiasi saugus ir laisvas, kitas gyvena nuolatinėje įtampoje. Kodėl taip nutinka ir kas iš tiesų lemia finansinės gerovės pojūtį?
Ne suma sąskaitoje, o santykis tarp pajamų, išlaidų ir santaupų
Finansinė gerovė prasideda ne nuo konkretaus atlyginimo dydžio, o nuo tvaraus santykio tarp trijų dalykų: pajamų, išlaidų ir santaupų. Net ir nemažai uždirbantis žmogus gali jausti nuolatinį spaudimą, jei didžioji pajamų dalis iš karto išleidžiama įsipareigojimų įmokoms, kitoms būtinosioms išlaidoms ir įprastam gyvenimo lygiui palaikyti. Tokiu atveju didesnės pajamos neatneša laukiamo palengvėjimo, nes kartu išauga ir poreikiai bei įsipareigojimai.
Daugiau ramybės suteikia visai kas kita: žinojimas, kad galite be streso padengti kasdienes išlaidas, turite finansinį rezervą ir dalį pajamų galite skirti ateities tikslams. Tai ir yra tikrasis finansinio saugumo pagrindas. Jis matuojamas ne banko sąskaitos likučiu konkrečią dieną, o gebėjimu išlaikyti stabilumą, kai gyvenime kas nors pasikeičia.
Kodėl panašiai uždirbantys žmonės jaučiasi skirtingai
Pinigų poveikis savijautai labiausiai juntamas tada, kai jų trūksta pačioms būtiniausioms reikmėms: būstui, maistui, komunalinėms paslaugoms, sveikatos priežiūrai. Kai šie poreikiai tenkinami sunkiai, finansiniai rūpesčiai užgožia kitas gyvenimo sritis. Tačiau kai bazinis lygis jau užtikrintas, pajamų ir savijautos ryšys tampa daug sudėtingesnis.
Tuomet vienam žmogui turimos sumos pakanka komfortiškai kasdienybei, o kitam net ir didesnis uždarbis neuždega saugumo jausmo. Psichologų teigimu, tai lemia keli veiksniai:
- ankstesnė gyvenimo ir finansinė patirtis, pavyzdžiui, augimas šeimoje, kurioje pinigų visada trūko;
- asmeniniai poreikiai ir lūkesčiai, kurie laikui bėgant dažnai auga kartu su pajamomis;
- turimi įsipareigojimai, tokie kaip būsto paskola, išlaikytiniai ar kitos reguliarios įmokos;
- pasitikėjimas savo gebėjimu susidoroti su netikėtais gyvenimo pokyčiais.
Ypač svarbus paskutinis veiksnys. Jei žmogus tiki, kad net netikėtai sumažėjus pajamoms ar iškilus didesnėms išlaidoms jis ras išeitį, jo vidinė ramybė stipresnė, nors sąskaitoje lieka ta pati suma.
Pasitikėjimas savimi ir vidinė vertė
Finansinis saugumas priklauso ne tik nuo pajamų, bet ir nuo pasitikėjimo savimi: nuo jausmo, kad turiu gebėjimų pasirūpinti savo finansine situacija ir galiu susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais. Ne mažiau svarbu ir tai, kiek žmogus geba jaustis vertingas nepriklausomai nuo savo finansinės padėties.
Kai asmens savivertė glaudžiai susijusi su uždarbiu, turtu ar vartojimo lygiu, bet koks finansinis svyravimas virsta asmeniniu smūgiu. Tokiam žmogui sunku džiaugtis tuo, ką turi, nes kiekvienas palyginimas su kitais primena, kad visada yra kažkas daugiau uždirbančio. Tuo tarpu žmogus, kuris savo vertę sieja su tuo, kas jis yra, o ne su tuo, ką turi, į pinigus žiūri kaip į priemonę, o ne kaip į savo vertės įrodymą.
Aiškus finansinis planas suteikia kontrolės jausmą
Vienas veiksmingiausių būdų sustiprinti ramybės jausmą yra aiškus finansinis planas. Jis nebūtinai turi būti sudėtingas. Pakanka kelių nuoseklių žingsnių:
- Įvertinti, kiek pajamų kas mėnesį tenka būtinosioms išlaidoms ir įsipareigojimams.
- Apskaičiuoti, kiek lieka santaupoms ir ateities tikslams.
- Nustatyti, kiek galima skirti laisvai pasirenkamiems poreikiams, nesukeliant kaltės jausmo ar pavojaus biudžetui.
- Išsiaiškinti, kiek laiko turimų santaupų pakaktų, jei pajamos laikinai sumažėtų.
Paskutinis žingsnis dažnai nuvertinamas, nors būtent jis padeda realiai įvertinti savo atsparumą. Finansinio rezervo dydis paprastai matuojamas tuo, kiek mėnesių galėtumėte gyventi įprastu ritmu negaudami pajamų. Kuo šis laikotarpis ilgesnis, tuo mažiau baimės dėl netikėtumų.
Sąskaitos likutis neparodo visos tiesos
Sąskaitos likutis pats savaime nerodo, ar finansinė padėtis tvari. Kur kas svarbiau tai, ar netikėta situacija nepriverstų skolintis ir ar sumažėjus pajamoms galėtumėte toliau vykdyti turimus įsipareigojimus. Todėl finansinį saugumą verta vertinti ne pagal vieno mėnesio pajamas, o pagal visą savo finansinį paveikslą: pajamų stabilumą, skolų lygį, rezervą ir ilgalaikius tikslus.
Žmogus, kurio sąskaitoje šiuo metu yra nemaža suma, bet kuris gyvena pagal išgales ir yra įsipareigojęs didelėms mėnesinėms įmokoms, gali būti daug labiau pažeidžiamas nei tas, kuris uždirba kukliau, tačiau turi rezervą ir nedidelius įsipareigojimus. Todėl lyginti save su kitais vien pagal atlyginimo dydį beveik visada klaidina.
Kam verta leisti pinigus, kad jie prisidėtų prie laimės
Pinigai tampa laimės dalimi tada, kai jie leidžia pasirinkti. Tyrimai ir kasdienė patirtis rodo, kad ilgesnį džiaugsmą dažniausiai suteikia ne daiktai, o patirtys, santykiai ir saugumas. Kelionė su artimaisiais, laikas, skirtas mylimai veiklai, investicija į sveikatą ar išsilavinimą dažniausiai paliekama gilesnį pėdsaką nei dar vienas nereikalingas pirkinys.
Taip pat svarbu sąmoningumas. Impulsyvūs pirkiniai trumpam pagerina nuotaiką, tačiau ilgainiui gali sukelti kaltės jausmą ir spaudimą biudžetui. Tuo tarpu apgalvoti sprendimai, atitinkantys asmenines vertybes, stiprina pasitikėjimą savimi ir leidžia jaustis laisvesniu.
Keli praktiniai žingsniai ramesnei finansinei kasdienybei
- Pirmiausia, jei dar neturite, pradėkite kaupti finansinį rezervą, net ir nedidelėmis, bet reguliariomis sumomis.
- Reguliariai peržiūrėkite savo išlaidas ir atpažinkite, kurios iš jų iš tiesų prideda vertės, o kurios tėra įprotis.
- Venkite savo finansinės padėties lyginimo su kitais, nes matote tik dalį jų gyvenimo paveikslo.
- Įsipareigojimus planuokite taip, kad jų įmokos neužimtų per didelės pajamų dalies ir paliktų erdvės netikėtumams.
- Užsibrėžkite konkrečius ateities tikslus, nes jie suteikia prasmę taupymui ir padeda atsispirti nereikalingiems pirkiniams.
- Jei finansiniai rūpesčiai kelia nuolatinį nerimą, nedvejodami kreipkitės į specialistus: finansų konsultantus ar psichologus.
Apibendrinimas
Atsakymas į klausimą, kiek pinigų pakanka laimei, nėra viena konkreti suma. Vienam didesnis atlyginimas suteikia daugiau ramybės ir pasirinkimo laisvės, o kitam tik išaugina poreikius. Todėl finansinę gerovę lemia ne vien tai, kiek pinigų yra banko sąskaitoje, bet ir tai, kiek pajamų lieka padengus būtinąsias išlaidas, ar žmogus turi finansinį rezervą, ar pasitiki savimi ir kam pasirenka leisti uždirbtus pinigus.
Aiškus planas, sąmoningi sprendimai ir sveikas santykis su pinigais padeda jaustis saugiau nepriklausomai nuo atlyginimo dydžio. Galiausiai tikroji finansinė laisvė prasideda tada, kai pinigai tampa įrankiu gyventi taip, kaip norisi, o ne nuolatinio rūpesčio šaltiniu.
Kategorija: Patarimai
