|
|
|
|
|
|
|
|
| | |
|
Prenumeruokite naujienlaiškį:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
// Veikla
Esminiai ryšių su visuomene veiklos aspektai:
- Valdymo funkcija. Ryšiai su visuomene yra efektyvūs, kai jie suprantami kaip vadybos funkcija: jais ne tik pranešama visuomenei apie priimtus sprendimus, organizacijos veiklą, bet ir siekiama įtikinti organizacijos vadovus elgtis taip, kad tai būtų naudinga organizacijai ir priimtina visuomenei.
- Dvikryptė komunikacija. Ryšiai su visuomene apima ne tik komunikaciją iš organizacijos į visuomenę, bet ir iš visuomenės į organizaciją. Taip realizuojama organizacijos socialinė atsakomybė – organizacija gali atsižvelgti į visuomenės poreikius, kad užtikrintų visuomenės gerovę. Tokių ryšių su visuomene tikslas yra tarpusavio supratimas: organizacija siekia ne įtikinti auditoriją savo veiksmų teisingumu, bet pasiekti, kad visuomenė suprastų jos poziciją, o grįžtamasis ryšys atskleistų ir padėtų organizacijai suvokti visuomenės interesus.
- Sąmoningumas. Visos organizacijos egzistuoja ir veikia visuomenėje. Todėl ryšiais su visuomene galima laikyti viską, ką daro organizacija, nes kiekvienas jos veiksmas daugiau ar mažiau paveikia visuomenę.
- Socialinė atsakomybė. Ryšiai su visuomene turi rodyti visuomenės reikmes, o ne tik siekti naudos organizacijai. Idealu, jeigu ryšiai su visuomene yra vienodai naudingi ir organizacijai, ir visuomenei. Taigi galima sakyti, kad pagrindinis ryšių su visuomene veiklos siekis yra organizacijos ir visuomenės interesų derinimas. Konkrečioje situacijoje tai pasireiškia kaip organizacijos pasiryžimas koreguoti savo veiklą, jeigu to reikalauja aplinkos faktoriai, o ne žūtbūt laikytis savo veiklos linijos ir primesti savo tikslus visuomenei.
|
|
